Kas yra podagra?

Podagra yra dažna patologija, kuri buvo plačiai aprašyta medicinos istorijoje. Nuo Galeno laikų podagra yra didelė visuomenės sveikatos problema. Ji ir toliau sukelia negalią ir sergančiųjų sergamumą. Nors pastaraisiais metais jos terapija iš esmės nepasikeitė, svarbu atnaujinti literatūrą. Vis dar pasitaiko jos gydymo klaidų ne tik kalbant apie vaisto indikaciją konkrečiai klinikinei situacijai, bet ir apie rūpestingą priežiūrą, kurios gali prireikti norint išvengti šalutinio tradiciškai vartojamų vaistų poveikio.

Šiame kanale galite sužinoti viską apie podagrą ir jos natūralų gydymą: Podagra Namų gynimo priemonės

Podagros gydymas

Norint nustatyti geriausią gydymą, reikia atsižvelgti į etiopatogenezę. Podagrą gali sukelti šlapimo rūgščių perprodukcija (daugiau kaip 1000 mg/dl šlapimo uratų per 24 valandas) arba sumažėjęs jų išsiskyrimas (mažiau kaip 330 mg/dl). Pacientai, kuriems sumažėjęs išsiskyrimas, sudaro nuo 80% iki 85% visų atvejų. Šie atvejai paprastai būna susiję su genetiniu polinkiu, pakitusia inkstų funkcija, gydymu diuretikais ir tiazidų vartojimu. Šlapimo rūgšties pertekliaus susidarymo priežastys yra būdingi purinų apykaitos defektai, pagreitėjusi ATP sintezė arba padidėjusi ląstelių apykaita. Podagros gydymas apima tris etapus: ūminio priepuolio gydymą, šlapimo rūgšties kiekio mažinimą ir naujų ūminių priepuolių profilaktiką. Vaistai nuo ūminės podagros: NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), kolchicinas ir intraartikuliniai gliukokortikoidai bei adrenokortikotropiniai hormonai.

Čia rasite geriausią natūralų podagros gydymą: Podagros gydymas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

NVNU kartu su kolchicinu yra dažniausiai vartojami vaistai ūminiams podagros priepuoliams gydyti. Jie turi mažiau šalutinių poveikių ir yra priimtinesni pacientams, neturintiems gretutinių ligų. Jie yra veiksmingesni, kai vartojami per pirmąsias 24 valandas nuo priepuolio. Indometacinas yra gerai žinomas NVNU, kuriuo galima gydyti podagrą. Tačiau jo pusinės eliminacijos laikas trumpesnis nei kitų NVNU. Lyginant NVNU nebuvo nustatyta reikšmingų skausmo malšinimo ar tolerancijos rodiklių skirtumų. Nors NVNU 90% atvejais ūminiai priepuoliai gali būti pašalinti per penkias-aštuonias dienas, yra galimas šalutinis poveikis. Pacientams, kurių inkstų funkcija pakitusi, kuriems yra aktyvių pepsinių opų, kraujavimas iš virškinamojo trakto, kepenų funkcijos sutrikimų ar antikoaguliantų (varfarino), NVNU neturėtų būti skiriami.

Taip pat galite apsvarstyti galimybę vartoti ciklooksigenazės 2 inhibitorių NVNU, atsižvelgdami į paciento širdies ir kraujagyslių sistemos riziką. Panašūs COX2 NVNU ir neselektyviųjų NVNU veiksmingumo rezultatai. Šios apžvalgos rengimo metu nebuvo atlikta tyrimų, kuriuose būtų lyginamas NVNU veiksmingumas ar nepageidaujamas poveikis su kolchicinu. Kolchicinas, kaip minėta anksčiau, buvo populiarus vaistas. Vyresnio amžiaus žmonėms NVNU vartojimas yra problemiškesnis, nes jiems dažnai būdingos kelios gretutinės ligos, polifarmacija ir didelis polinkis į šalutinį poveikį. Dėl didesnio šalutinio poveikio indometacino šiems pacientams vartoti negalima. Jei jo nėra, kitų rūšių NVNU galima vartoti mažomis dozėmis trumpesnį laiką.

Simptomai visada gali būti įvairūs, čia galite sužinoti daugiau apie visus simptomus: Podagros simptomai

Kolchicinas

Nuo senų laikų šis vaistas vartojamas ūminei podagrai gydyti. Tai aktyvus alkaloidas, gaunamas iš Colchicum autumnale žiedų. Jis metabolizuojamas kepenyse ir išskiriamas per inkstus bei tulžį. Jis labai gerai tirpsta lipiduose ir pasižymi dideliu pasiskirstymo tūriu, o tai rodo, kad jis kaupiasi ląstelėse. Tai ypač akivaizdu polimorfonukleariniuose leukocituose. Jo veikimo mechanizmas dar nėra iki galo išaiškintas, tačiau manoma, kad jis susijęs su tubulino dimerais. Dėl to pakinta tam tikros leukocitų funkcijos, pavyzdžiui, diapedezė, lizosominė granuliacija ir chemotaksis. Dėl to sumažėja leukocitų aktyvacija, migracija ir net chemotaksis.

Norint išvengti podagros arba ją išgydyti, labai svarbu tinkamai maitintis: Podagros dieta

Gliukokortikoidai

Pacientams, sergantiems ūmine podagra, buvo vartojami gliukokortikoidai, intraartikuliniai arba sisteminiai, nepaisant to, kad tyrimų ir atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų yra nedaug. Jis priimtinas kaip alternatyvus gydymo būdas pacientams, kuriems yra kontraindikacijų arba kurie netoleruoja NVNU ir kolchicino. Svarbu paminėti, kad geriamųjų kortikosteroidų nerekomenduojama vartoti dėl sunkios podagros pasireiškimo galimybės pacientams, kuriems transplantuoti organai skiria 7,5-15 mg prednizolono dozę per parą.

Pacientams, sergantiems vieno ar daugiau sąnarių artritu, galima apsvarstyti galimybę vartoti intraartikulinius kortikosteroidus, jei jiems pasireiškia šalutinis poveikis arba jie nereaguoja į NVNU ar kolchiciną. Prieš pradedant vartoti intraartikulinius kortikosteroidus, svarbu atmesti septinio artrito priežastį. Dozė priklauso nuo pažeisto sąnario dydžio ir vietos. Triamcinolono galima vartoti mažiems sąnariams, pavyzdžiui, pėdų ar plaštakų, tačiau didesniems sąnariams, pavyzdžiui, kelio, gali prireikti 40-60 mg. Šis gydymo būdas yra veiksmingas, nes leidžia atlikti intraartikulinę aspiraciją. Tai leidžia iš karto numalšinti skausmą arba sumažinti vidinę sąnario hipertenziją.

Yra daugybė naminių priemonių, kurios padeda išvengti podagros skausmo ir jį malšina: Namų gynimo priemonės nuo podagros

Išvada

Svarbu prisiminti, kad ūminė podagra buvo gydoma prieš atsirandant atsitiktinių imčių klinikiniams tyrimams. Be to, išskyrus COX2 NVNU atsiradimą, naujų molekulių ūminei fazei gydyti nėra.

Be to, atsižvelgiant į akivaizdų podagros, nutukimo, metabolinio sindromo ir arterinės hipertenzijos ryšį, taip pat į tai, kad šalyje nėra didelės apimties tyrimų, svarbu skatinti klinikinio gydymo tyrimus. Šiuose tyrimuose bus lyginamos EULAR schemos su skirtingose ligoninėse taikomomis schemomis. Juose bus analizuojami įvairūs kintamieji, tokie kaip patvirtinamieji kriterijai, amžius ir kitos gretutinės ligos, siekiant nustatyti, ar schemos turi įtakos normalizuojant šlapimo pūslės kiekį, ar jų modifikavimas kiekybiškai ar derinant turi įtakos kontroliuojant šį kiekį, taip pat įvairių schemų dažnumą ir ryšį tarp jų.

Tyrimų, kuriuose nagrinėjamas šlapimo rūgščių kiekį kontroliuojančių vaistų poveikis, nepakanka. Reikia imtis pirminės sveikatos priežiūros priemonių, kad gyventojai būtų šviečiami apie sveiką gyvenseną. Tai sumažins su hiperurikemija susijusių ligų tikimybę ir pagerins gyvenimo kokybę.